| 2011 m. rugpjûèio 27 d., ðeðtadiená, susirinkome á seminarijà po vasaros atostogø. Susirinkusius konferencijø salëje klierikus, pasveikino rektorius kun. Þydrûnas Vabuolas. Jis paminëjo statistinius duomenis – kad ðiuo metu seminarijoje yra 25 klierikai ir vienas studentas sveèias. Rektorius papasakojo apie pokyèius seminarijos vadovybëje – pristatë naujai paskirtà vicerektoriø kun. Andþej Šuðkeviè ir naujàjá seminarijos dvasios tëvà kun. Stasá Kazënà SJ. Buvæs seminarijos dvasios tëvas kun. Rimgaudas Šiûlys tarë atsisveikinimo þodá. Jis lieka eiti dvasios tëvo pareigas propedeutiniame kurse. Rektorius, remdamasis Popieþiaus Benedikto XVI – ojo laiðku seminaristams, akcentavo bendruomeniðkumo svarbà seminarijoje. Anot rektoriaus, tam bûtinas atvirumas: visø pirma sau, taip pat dvasios tëvui bei seminarijos vadovybei. Atvirumo stoka þalinga tiek paèiam klierikui kaip bûsimam dvasininkui, tiek visai bendruomenei. Taip pat buvo akcentuota, kad bendruomeniðkumo ugdymui seminarijoje yra svarbu dalintis viskuo su ðalia esanèiais, nepasilaikyti gerø minèiø, áþvalgø, patirèiø tik sau. Savo kalbos pabaigoje seminarijos vadovas supaþindino su tarnystëmis, kurias kiekvienas klierikas ðiais metais turës atlikti bendruomenës labui.
Sekmadiená popiet, rektoriaus paraginti, seminaristai skyrë laiko apmàstyti savo vasarà ir paskui kursuose pasidalinti pagrindiniais vasaros ávykiais, iðgyvenimais, patirtimis. Vakare, seminarijos propedeutinio kurso ugdytojas diakonas M.Mitkevièius dalinosi mintimis apie piligrimystæ su susirinkusiais á konferencijø salæ klierikais. Tai buvo ávadas á piligriminæ mokslo metø pradþios kelionæ. Diakonas kalbëjo, kad piligrimystë yra susijusi su krikðèionio kelione á Amþinybæ, á Dangaus Karalystæ. Jis prisiminë Popieþiø Benediktà XVI, kuris nors jau nebejaunas, bet keliauja po ávairius kraðtus, pvz. neseniai keliavo á pasaulio jaunimo dienas Madride. Piligrimystë, anot diakono, nëra religinis turizmas, joje mes stengiamës kaip ir Iðrinktoji tauta asmeniðkai ir bendruomenëje susitikti Gyvàjá Dievà, bandyti suprasti, ko Jis ið mûsø nori èia ir dabar. Kalbëtojas paragino suþadinti intencijà ðiam piligriminiam þygiui, ir palinkëjo visiems geros piligrimystës.
Piligriminë kelionë á Þemaièiø Kalvarijà
Rugpjûèio 29 dienà visa seminarijos bendruomenë iðsirengë á mokslo metø pradþios piligriminæ kelionæ. Šákart mûsø tikslas buvo Þemaièiø Kalvarijos ðventovë. Iðvykome nuo seminarijos pastato autobusu 8 val. ryte. Mûsø kelionë prasidëjo malda, praðant Dievo palaimos ir globos tiek ðiame kelyje, tiek per visus mokslo metus. Kelionës metu buvo gyvai ir nuotaikingai vedama laida „Mûsø miesteliai“: vienas po kito klierikai autobuso priekyje, kalbëdami á mikrofonà, pristatinëjo ávairius Lietuvos miestelius ir miestus, pro kuriuos tuo metu vaþiavome ir kuriuose jie buvo gyvenæ, dirbæ, atlikæ praktikà, daþnai buvojæ ten ar kaþkokiu kitu bûdu susidûræ su jais savo gyvenime. Kiekvienà naujà miestelá pristatinëjo vis kitas piligrimas: diak. M. Mitkevièius - Vievá, klr. T. Piktelis – Kaiðiadoris, Þieþmarius – klr. P. Slaminis. Jie ir kiti kalbëtojai papasakodavo apie miesteliø kilmæ, pavadinimø etimologijà, istorijà, kultûrà, áþymybes, o taipogi ir parapijinës baþnyèios istorijà, architektûrà bei dabartiná parapijos gyvenimà. Miestai ir miesteliai keitë vienas kità: Vievis, Þieþmariai, Kaiðiadorys, Kaunas, Raseiniai, Rietavas, Plungë. Áspûdingesni, iðsamesni ir ádomesni pasakojimai buvo vainikuojami audringais plojimais. Pagaliau apie 13 val. atvykome á Alsëdþius – senàjà Þemaièiø vyskupijos vyskupø vasaros rezidencijà. Èia ilgà laikà vasaromis reziduodavo Þemaièiø vyskupas, kol 1850 m. vysk. M.Valanèius savo vyskupijos centrà ið èia perkëlë á Varnius. Alsëdþiai nuo XIX a. vid. iki XX a. pr. buvo ir valsèiaus centras. Autobusui sustojus prie baþnyèios, mus pasitiko jos klebonas kun. Edgaras Petkevièius ir pakvietë pietø á ðalia esanèià graþià koplyèià. Uþkandæ turëjome trumpà ekskursijà Alsëdþiø parapijinëje baþnyèioje. Klebonas papasakojo iðsamià ðios baþnyèios istorijà. Jis paminëjo ið viso 3 baþnyèias, stovëjusias skirtingais laikotarpiais ant to paties aukðto kalno, kur ðiuo metu yra dabartinë baþnyèia. Seniausia ið klebono paminëtø baþnyèiø buvo pastatyta 1469 m., o dabartinë – Švè. Mergelës Marijos Nekaltojo Prasidëjimo baþn. – pastatyta 1793 m. vyskupo Bartolomëjaus. Tais paèiais metais ákurta ir parapija. Šioje nedidelëje, taèiau graþioje ir jaukioje baþnyèioje yra daug altoriø – ið viso 8. Seniausi ið jø – ðv. Onos, ðv. Barboros, Šv. Šeimos. Þodá tarë ir naujasis seminarijos dvasios tëvas kun. S. Kazënas. Jis linkëjo, kad kelionëje vëjas iðpûstø viskà, kas nereikalingo susikaupë mumyse per vasaros atostogas, kad þygiuojant svarbu kurá laikà iðbûti tyloje, kad galëtume melsdamiesi bendrauti su Dievu, bandyti suprasti Jo valià mums ðiame þygyje ir ateinanèiais mokslo metais. Taip pat dvasios tëvas paskatino mus melstis asmeninëmis intencijomis. Seminarijos rektorius paskelbë, kad visø mûsø bendroji intencija ðiai kelionei yra praðyti Dievo palaimos seminarijos bendruomenei ateinanèiais mokslo metais. Tada, parapijos klebono kun. Edgaro palaiminti, apie 13 val. iðëjome á kelionæ. Eiti iki ðio garsaus visoje Lietuvoje miestelio teko 10 kilometrø. Priekyje buvo neðamas kryþius su Nukryþiuotuoju, simbolizuojantis mûsø vienijimàsi su Vieðpaèiu Jo Kanèioje ir aukojant Jam savo intencijas, savo nepatogumus, savo maldas ir praðymus. Eidami ðlovinome Vieðpatá giesmëmis, meldëmës Dievo gailestingumo vainikëlá ir roþiná, ëjome tyloje màstydami ir melsdamiesi asmenine malda. Þygyje teko iðgyventi ir ðioká toká nepatogumà – savotiðkà „maþà kryþelá“, nes á kelionës pabaigà, visai nebetoli kelionës tikslo, pradëjo merkti nesmarkus, bet ákyrus lietus. Apie 15 val. pagaliau pasiekëme Þemaièiø Kalvarijos prieigas, kur mûsø jau laukë Þemaièiø Kalvarijos bazilikos rektorius kanauninkas Jonas Aèas kartu su kanauninku Andriejumi Sabaliausku ir dviem Telðiø seminarijos klierikais. Jie laikë rankose Kristaus Kryþiaus relikvijà, kurià perdavë mûsø rektoriui kun. Þydrûnui Vabuolui. Po pasveikinimo ir trumpos maldos tæsëme þygá - procesijà mietelio gatvëmis iki pat bazilikos, kuri mus „pasitiko“ varpø skambesiu ir baþnyèios jaunimo muðamais áspûdingais tamtamais! Áëjæ á ðià ðventovæ, pagarbinome Šv. Kryþiaus relikvijà, Švenèiausiàjá Sakramentà ir pradëjome áspûdingà, apie 2,5 val. trukusià Kalvarijø Kryþiaus kelio procesijà su senovinëmis, autentiðkomis giesmëmis ir maldomis. Šis kryþiaus kelias su Kristaus kanèios ávykiø apmàstymui pastatytomis medþio arba mûro koplyèiomis liaudyje vadinamas „Kalvarijos kalnais“. Kaip vëliau suþinojome ið specialiai ðiai kryþiaus kelio procesijai iðleistos knygelës, ið J.E. Telðiø vysk. J. Borutos bei kan. Andriejaus Sabaliausko pasakojimø, pirmasis Lietuvoje toks Kryþiaus kelias buvo árengtas bûtent èia – dabartinëje Þemaièiø Kalvarijos vietovëje (anksèiau vadintoje Gardais, nuo to paties pavadinimo upeliuko, kuris áteka á per ðá miestelá tekanèià Varduvos upæ).
Šiek tiek istorijos. Gardø vietovë – tai senovinë kurðiø gyvenvietë, pirmàkart paminëta 1253 m. Kurðo vyskupo ir Livonijos ordino þemës dalybø dokumentuose. Šioje vietovëje jau kunigaikðèio Vytauto laikais, t.y. XV a. pradþioje buvo ákurtas Medininkø (Þemaièiø) vyskupo dvaras. Þinoma, kad apie 1593 m. èia jau stovëjusi koplyèia (pagal kitus duomenis – 1619 m. Gardø piliakalnyje koplyèià pastatë vyskupas Stanislovas Kiðka). Taigi, pirmàjá Lietuvoje toká unikalø Kryþiaus kelià árengë Þemaièiø vyskupas Jurgis Tiðkevièius bûtent èia – Gardø (Kalvarijø) vietovëje ant daugelio ðios vietovës kalvø – buvusiø kurðiø pagoniðkø piliakalniø. Šis vyskupas, atlikæs piligriminæ kelionæ á Jeruzalæ, èia tarp bûsimø kryþiaus kelio stoèiø atmatavo tiek þingsniø, kiek jø buvo nuëjæs savo Kanèios kelyje mûsø Iðganytojas Jëzus Kristus, paþymëjo ten vietas ir pastatë koplyèias Kristaus kanèios ávykiø apmàstymui. O kelià tarp koplyèiø pabarstë ið Jeruzalës kryþiaus kelio parsiveþtu smëliu. 1640 m. vysk. J.Tiðkevièius ákûrë èia taip pat ir katalikiðkà ðventovæ, pasikvietë èia dominikonus, gebëjusius ásiklausyti á aplinkà ir skelbti Dievo Þodá paèiu tinkamiausiu tiems laikams bûdu. Jis skyrë jiems fundacijà vienuolynui, atidavë jø valdymui parapijà. Dominikonai èia iðbuvo ir valdë parapijà 250 metø, kol sovietmeèiu vienuolynas buvo panaikintas. To paties vyskupo ásakymu, vienas ið broliø dominikonø paraðë maldas ir giesmes, skirtas Kristaus Kanèios apmàstymui. O ðios giesmës buvo greitai pamëgtos vietinës liaudies ir giedamos visoje Þemaitijoje namuose ir baþnyèiose Gavënios metu, per ðermenis ar mirusiøjø minëjimus. 1681 m. èia gyvenæs Jurgis Kazakauskis iðleido pirmàjà katalikiðkà maldaknygæ. Jis taip pat iðspausdino „kalnø“ tekstus, kurie iðliko nepakitæ iki mûsø dienø ir iki XIX a. vidurio (vysk. M.Valanèiaus laikø) nebuvo redaguoti. Vëliau buvo redaguoti du kartus (paskutinë redakcija – kun. V. Aliulio MIC 1984 m.). O ádomiausias faktas yra tas, kad ðiais laikais niekur kitur niekas nebegieda ir nebeþino tokiø giesmiø, kaip ðios.
Þemaièiø Kalvarijos stoèiø koplyèios yra vienintelës iðlikusios ir nesunaikintos per ávairias okupacijas, trukusias virð 200 metø. Tai 20 stoèiø kryþiaus kelias. Kodël 20, o ne tradiciðkai 14? Todël, kad dominikonai turëjo skirtingai nuo pranciðkonø ne 14, bet 20 kryþiaus kelio stoèiø. Kryþiaus kelià jie pradëdavo nuo Paskutinës Vakarienës apmàstymo. Vyskupas J. Tiðkevièius 1649 m. ðalia dominikonø vienuolyno pastatë naujà Šv. Mergelës Marijos Apsilankymo baþnyèià, o á jà 1649 m. atgabenta ir paties vyskupo iðkilmingai áneðta Šv. Kryþiaus relikvija. Dabartinë to paties pavadinimo bazilika - jau ketvirtoji baþnyèia, iðkilusi toje vietoje. Tiesa, dabartinæ iðvaizdà ji ágavo tik XX a. pradþioje, po 1896 m. gaisro. Anot kanauninko A. Sabaliausko, dabartinæ bazilikà panaðiai kaip ir Saliamono Šventyklà Jeruzalëje statë 43 metus. Bazilika yra klasicizmo stiliaus su stipria baroko átaka, trijø navø, turinti 10 altoriø. Èia prasideda ir baigiasi kryþiaus kelias ir yra dar viena svarbi sakralija – stebuklingas Dievo Motinos paveikslas. Bet apie kiek vëliau. Sugráþkime á mûsø ilgàjá kryþiaus kelià po Kalvarijos stotis.
Teko eiti giedant ir meldþiantis ið specialaus maldynëlio. Kryþiaus kelio pradþioje giesmës (ypaè pirmøjø kursø seminaristams) dar gana neriðliai giedojosi, bet labai greitai supratome pagrindines giesmiø tonacijas ir jau po keliø pirmøjø stoèiø visi sutartinai traukëme tas nuostabias liaudiðkas, uþdeganèias ir labai dvasingas giesmes. O garsiausiai uþ visus giedojo ir nemokantiems uþdavinëjo tonà nenuilstantis charizmatiðkasis kanauninkas Andriejus. Taip, protarpiais pliaupiant smarkiam lietui, visi kopëm aukðtyn ir leidomës þemyn á vienà kurðiø piliakalná po kito. Priekyje ëjo 3 – 4 klierikai, pakaitomis neðdami didþiulá (maþdaug 1,5x3m) kryþiø. Visas Þemaièiø Kalvarijos miestelis yra iðsidëstæs ant minëtø kalvø – piliakalniø. Ant vieno ið didþiausiø piliakalniø – Gardø piliakalnio, Þemaièiø vyskupas Stanislovas Kiðka pastatë pirmàjà baþnyèià Jono Krikðtytojo garbei. Nuo tada ðis kalnas vadinamas Šv. Jono kalnu. Èia kanauninkas A. Sabaliauskas priminë mums Þemaitijos Krikðto istorijà, kai tuometinius pagonis þemaièius krikðtijo, suvarydami á piliakalnio papëdëje tekantá upelá ir duodami visai grupei þmoniø vienà vardà. Nuo to meto ðis upelis pradëtas vadinti Varduva. Prie kiekvienos kryþiaus kelio stoties sustodavome jos apmastymui, maldai ir trumpai „istorijos pamokëlei“ apie tà koplyèià, jos atsiradimo istorijà ir ávairius su tuo susijusius faktus, kuriuos trumpai keliais sakiniais pakomentuodavo kun. Andriejus. Prie kai kuriø kryþiaus kelio stoèiø jis papasakojo apie tradicijà, kad pirmà kartà einantieji ðá kryþiaus kelià èia gulasi kryþiumi, kol yra giedama ir meldþiamasi prie ðios konkreèios stoties. Nemaþai klierikø (áskaitant ir ðiø eiluèiø autoriø) taip ir padarë. Be abejo visiems tai buvo nepakartojama patirtis, ypaè tuo, kad priminë diakonø ir kunigø ðventimø apeigø dalá, kuomet ðventinamieji guli kniûbsti iðkilmingai giedant Visø Šventøjø litanijà. Beje, ðià litanijà mes taip pat giedojom, gráþdami á bazilikà. Baigæ kryþiaus kelià, visi buvome pavargæ, bet patenkinti ir dvasiðkai pakylëti. Vëliau buvusiame renovuotame senojo vienuolyno pastate, kuriame ásikûræs Telðiø Vysk. Vincento Borisevièiaus kunigø seminarijos propedeutinis kursas ir kur mes apsistojome nakvynei, mums priëmë ir savo mintimis konferencijoje su mumis pasidalino Telðiø vyskupas J.E. Jonas Boruta. Buvome maloniai nustebinti ir jautëmës pagerbti, suþinojæ, kad vyskupas atidëjo kitus savo reikalus ir skubëjo á susitikimà su mumis. Jis iðsamiai papasakojo apie Švè. Mergelës Marijos stebuklingà paveikslà, jo istorijà. Šio paveikslo prototipas yra Italijoje – Neapolyje, o labiausiai jam atitinka Prancûzijos Kambre miestelio XV a. vidurio ikona. Ji kadaise buvo Ortodoksø baþnyèios atstovø padovanota vienam ið Visuotinio Konstanco susirinkimo kardinolø, o vëliau per ðio kardinolo sekretoriø pateko á Kambre miesto katedrà. Prieð tai ji iðbuvo nemaþà laikà Romoje, kur buvo padaryta daug jos kopijø. Šis kardinolas 1415 m. Konstancoje buvo priëmæs Þemaitijos bajorø delegacijà krikðto klausimu. Matyt todël vëliau ið Romos á Þemaitijà buvo atveþta viena ið ðio paveikslø kopijø, ir Jokûbas Pugaèevskis, Þemaièiø Kalvarijos katedros namø ekonomas, pakabino jà baþnyèioje. Netrukus ðis paveikslas pradëjo garsëti malonëmis. Popieþius Jonas Paulius II 1988 m. Þemaièiø Kalvarijos Švè. Mergelës Marijos Apsilankymo baþnyèiai suteikë maþosios bazilikos vardà, papraðë atlikti paveikslo tyrimus. Anot vysk. J. Borutos, popieþiø Benediktà XVI sudomino pasakojimas, kad Þemaièiø Kalvarijos ðventovæ, ypaè Didþiøjø atlaidø metu, pamëgo jaunos ðeimos, kad sutuoktiniai kartu su savo vaikais eina Kryþiaus kelià, meldþiasi prie stebuklingojo paveikslo. „Taip ðiø pokalbiø metu iðsikristalizavo ðio paveikslo, ðiais laikais patraukianèio jaunø ðeimø ðirdis ir sielas, titulas. [...] Karalienë turi bûti pripaþinta mûsø valdovë – rodanti kryptá ir bûdà, kaip mes þengiame á ateitá. Marija pati savo gyvenimu mums parodë pavyzdá, kuriuo mes turime sekti“ – teigë vyskupas.
2006 m. spalio 8 d. ðis Švè. Mergelës Marijos – Krikðèioniðkø Šeimø Karalienës paveikslas buvo vainikuotas popieþiaus Benedikto XVI paðventintomis karûnomis, o tai reiðkia, kad paveikslas yra iðgarsëjæs stebuklais ir yra tarptautinio lygio ðventovëje. Lietuvoje ðiuo metu tokiø karûnuotø paveikslø yra tik 6. Šioje bazilikoje dar yra viena ið garsiosios Turino drobulës kopijø. Jà bûtent ðiai ðventovei padovanojo Turino vyskupas 2004 m. Bazilikos vargonai labai graþûs ir seni, skaièiuojantys jau bene ðimtmetá. Dar gyva ir sena graþi tradicija eiti keliais aplink altoriø meldþiantis ir praðant Švè. Mergelës uþtarimo. Paskui ðventëme Eucharistijà, kurià celebravo pats Telðiø vyskupas, vietos kanauninkai, mûsø seminarijos rektorius, vicerektorius ir dvasios tëvas. Homilijos metu vyskupas paragino mus nebijoti iðbandymø ir kreipti savo þvilgsná á patá Vieðpatá Jëzø ir á Šv. Jonà Krikðtytojà, kurio nukankinimà tà dienà minëjome. Anot Jo Ekscelencijos, niekas nebeprisimena ir nebeseka tokiais pasaulio valdovais kaip Erodas, kurio ásakymu buvo nukirsdintas Jonas Krikðtytojas, tuo tarpu Jëzaus Kristaus pasekëjø yra daug, jie neiðnyko ir praëjus 2000 metø. Po Šv. Miðiø visi turëjome galimybæ pabendrauti prie vaiðiø stalo, o vëliau dar buvo galimybë pagarbinti Šv. Sakramentà.
Kitos dienos – antradienio rytà bazilikoje kalbëjome Rytmetinæ brevijoriaus maldà, po to, papusryèiavæ turëjome ekskursijà po bazilikà, klausëmës kanauninko A.Sabaliausko pasakojimø apie ðià ðventovæ, uþdavinëjom ávairius klausimus, á kuriuos jis iðsamiai atsakë. Ypaè ádomu buvo klausytis pasakojimø apie sovietinës okupacijos laikotarpá, kaip daug kartø bandyta uþdaryti ðià ðventovæ, nugriauti kryþiaus kelio koplyèias, sukliudyti þmonëms atvykti á atlaidus. Taèiau þemaièiai apgynë savo ðventovæ, vis tiek susirinkdavo á atlaidus, atbëgdavo saugoti begriaunamø koplyèiø, prasiverþdavo pro milicijos uþtvaras, kai bûdavo uþdraustos procesijos uþ ðventoriaus ribø. Po ekskursijos, nuoðirdþiai atsisveikinæ su svetingais ðeimininkais, iðvykome á Laukuvos parapijà.
Laukuvoje mus pasitiko vietos klebonas kun. Virginijus Pocius. Šv. Miðiø pradþioje klebonas trumpai papasakojo Laukuvos Šv. Kryþiaus Atradimo baþnyèios ir parapijos istorijà.1624 m. paminëta pirmoji medinë baþnyèia, pastatyta Jono Talaièio, kuris tais paèiais metais ákûrë ir parapijà. 1852 – 1856 m. klebono Mato Narkevièiaus iniciatyva pastatyta dabartinë Šv. Kryþiaus Atradimo mûrinë baþnyèia. Jà 1893 m. konsekravo vyskupas Meèislovas Paliulionis.
Šv. Miðias aukojo seminarijos dvasios tëvas kun. Stasys Kazënas. Homilijoje apie Kafarnaumo apsëstojo iðgydymà dvasios tëvas pabrëþë, kad mûsø gyvenimuose yra labai svarbus Jëzaus vardas ir skatino kiekvienà paklausti savæs, kà jis mums reiðkia. Po Šv. Miðiø klebonas pristatë jose dalyvavusius – vietos bendruomenæ bei Šilalës rajono merà Jonà Gudauskà ir Šilalës savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotojà Verà Macienæ. Meras trumpoje kalboje padëkojo seminaristams uþ apsilankymà bei pasakë, kad Lietuvà ðiomis dienomis gelbsti bûtent jos katalikiðkumas. Jis prisiminë ir áþymius ðios parapijos þmones, kurie garsino ðá kraðtà: prelatà profesoriø áþymøjá Šv. Raðto vertëjà Antanà Rubðá (jo, kaip buvusio mûsø seminarijos dëstytojo, kapo ir atvykome aplankyti á Laukuvà); prelatà Stasá Þilá; pilotà Jurgá Kairá ; etnologà, filosofijos profesoriø, tautosakininkà Norbertà Vëliø ir kitus kultûros veikëjus. Savivaldybës administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienë á susirinkusiuosius prabilo þemaitiðkai. Ji nuoðirdþiai pasidþiaugë atvykusiais klierikais ir tuo, kad ryþomës atsiliepti á Dievo kvietimà sekti Juo.
Papietavæ, aplankëme ir pasimeldëme prie ðios baþnyèios ðventoriuje esanèio prelato kunigo Antano Rubðio kapo, sëdome á autobusà ir apie iðvykome namo. Vaþiuodami meldëmës Dievo Gailestingumo vainikëlá ir roþiná. Sugráþæ á Vilniø, seminarijos didþiojoje koplyèioje malda uþbaigëme savo piligriminæ kelionæ.
Rugsëjo 1-oji
Nors paprastai Lietuvos mokymo institucijose mokslo metai prasideda su rugsëju, mes seminarijoje paskaitas pradëjome jau rugpjûèio 31-àjà. Tiesa, rugsëjo 1 - àjà vienydamiesi su visu Lietuvos akademiniu jaunimu, susirinkome Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje, kur 12 val. dalyvavome iðkilmingose Šv. Miðiose mokslo metø pradþios proga. Jas aukojo Vilniaus Arkivyskupas metropolitas kardinolas A.J. Baèkis. Miðiø pradþioje Jo Eminencija pasveikino moksleivius ir mokytojus su naujais mokslo metais ir iðreiðkë viltá, kad mokslai pasitarnaus Dievo garbei. Homilijoje kardinolas akcentavo, kad tikëjimas nëra formalus áraðas baþnyèios knygose, bet autentiðkas susitikimas su Gyvuoju Dievu, kvieèiantis dideliems darbams ir uþdaviniams. Susitikimas ir gyvenimas su Dievu reikalauja ir ásipareigojimo, kurio mes þmonës kartais vengiame. Taèiau Dievas kvieèia rizikuoti ir nebijoti. Homilijos pabaigoje ganytojas kreipësi á susirinkusá jaunimà, ragindamas juos nebijoti priimti Dievo á savo gyvenimus ir ásipareigoti draugystei, meilei, santuokai, vaikø auklëjimui.
Tà paèià dienà seminarijoje ávyko vicerektoriaus kun. Andþej Šuðkeviè konferencija. Klierikams buvo iðdalintas visø mokslo metø kalendorius, vicerektorius visus supaþindino su ðiemet laukianèiais renginiais, smulkiai ir iðsamiai pakomentavo bendro gyvenimo taisykles ir atsakë á klierikø klausimus.
Vëliau ávyko kursø prisistatymø ir susipaþinimo su pirmo kurso klierikais ir naujàja seminarijos vadovybe vakaras. Já vedë vyriausieji - VI kurso klierikai. Buvo pristatyti ðio vakaro sveèiai – pirmakursiai, III kurso klierikas Andrej, kun. Andþej Šuðkeviè ir kun. Kæstutis Dailydë. Kiekvienas ið jø papasakojo seminarijos bendruomenei apie savo gyvenimo ir paðaukimà kelià, atskleisdamas, kodël renkasi ar pasirinko kunigo tarnystæ ir kà ji jam reiðkia, taip pat atsakë á kitø bendruomenës nariø klausimus. Po kiekvieno liudijimo, akomponuojant gitarai, visi giedojo ðlovinimo giesmæ Vieðpaèiui, dëkodami Jam uþ to þmogaus paðaukimà. Vakaras buvo uþbaigtas bendra malda ir giesme Mergelei Marijai.
Mokslo metø inauguracija
Rugsëjo 5 d. seminarijoje vyko oficialus mokslo metø atidarymas. Jis prasidëjo Šv. Miðiomis seminarijos didþiojoje koplyèioje, kurioms vadovavo Vilniaus Arkivyskupas Metropolitas kardinolas A. J. Baèkis, kartu meldësi jo pagalbininkas vysk. A. Poniðkaitis, buvæs seminarijos rektorius Kariuomenës ordinaras vysk. G. Gruðas, seminarijos rektorius kun. Þ. Vabuolas, vicerektorius kun. A. Šuðkeviè, dvasios tëvas kun. S. Kazënas, propedeutinio kurso vadovas kun. V. Volodkoviè, buvæs ugdytojas kun. J. Vitkovskij ir visa keletas kunigø dekanø ið Vilniaus, Kaiðiadoriø ir Panevëþio vyskupijø. Miðiø pradþioje kardinolas pasveikino klierikus su naujaisiais mokslo metais, linkëjo Dievo globos. Homilijoje ganytojas kalbëjo apie ðv. apaðtalo Pauliaus santyká su Baþnyèia: jis jai iðtikimas, gyvena dël jos ir su ja, nes þino, kad tai tarnystei yra paskirtas Dievo. Jis sutapatina savo gyvenimà su Kristumi ir tai iðgyvena savo kûno varguose. Tokià paèià uþduotá, anot Eminencijos, turi kiekvienas kunigas, o ji jau prasideda èia – seminarijoje. Pamokslininkas priminë, kad popieþius Benediktas XVI Pasaulio jaunimo dienose Madride taip pat pabrëþë, jog neámanoma Kristaus atskirti nuo Baþnyèios. Sekimas Kristumi nëra asmeninis, privatus reikalas – Kristø susitinkame ir Juo sekame Baþnyèioje. Kardinolas pabrëþë, kad seminarijos bendruomenë visiems joje gyventiems ir yra ta konkreti Baþnyèia – rektorius, dvasios tëvas ir seminaristai vienas kitam. Kardinolas seminaristams palinkëjo iðgyventi formacijà su nuolankumu, paklusnumu vadovybei, ir pasirengimu priimti tai, kas duodama. Homilijos pabaigoje Jo Eminencija palinkëjo mums taip eiti gyvenimo keliu, kad galëtume daugiau mylëti ir iðtikimiau tarnauti.
Po Šv. Miðiø Baþnyèios hierarchai, seminarijos vadovybë, kunigai sveèiai ir seminaristai susirinko konferencijø salëje. Seminarijos vicerektorius kun. A. Šuðkeviè, taræs áþangos þodá ir pasveikinæs visus susirinkusiuosius, pakvietë kalbëti seminarijos rektoriø. Rektorius savo kalboje apibûdino, kaip atrodo seminarija ðiandien, supaþindino su klierikø skaièiumi, oficialiai pristatë vadovybës narius ir dëstytojus. Jis perskaitë ir áteikë padëkos raðtà buvusiam propedeutinio kurso ir seminarijos ugdytojui kun. J. Vitkovski, iðdirbusiam seminarijoje 8 metus, ir palinkëjo jam sëkmës tolimesniame kunigystës kelyje, atliekant tarnystæ parapijoje. Tolesnëje savo kalboje rektorius prisiminë vasaros ávykius seminarijoje – birþelio mënesá èia vykusià Europos vyskupø konferencijø generaliniø atstovø ir spaudos atstovø susitikimà, taip pat airiø piligrimø vieðnagæ, pasidþiaugë stojamøjø egzaminø rezultatais bei klierikø vasaros praktikomis. Rektorius palinkëjo èia susirinkusiems Dievo palaimos ir pridûrë, kad tai bus ne vien tik mokslo metai, nes anot popieþiaus Benedikto XVI seminarija yra ir vidinës tylos, nuolatinës maldos, ásitraukimo á Baþnyèios veiklà metai. Rektorius dëkojo dëstytojams, o taip pat ir kunigams, pas kuriuos seminaristai atlieka praktikas, uþ svarbø jø indëlá á bûsimø kunigø ugdymà. Paskui seminarijos vadovas kreipësi á klierikus, kuriuos padràsino ir palinkëjo, kad ðie mokslo metai bûtø vaisingi pagal visus popieþiaus aukðèiau iðvardintus kriterijus. Rektorius paþymëjo, kad seminarija yra ir sunkus laikas, bet jis yra reikalingas tam, kad, anot apaðtalo Jokûbo, „bûtume subrendæ ir nieko nestokotume“, kad uþmegztume ryðá su Kristumi ir augtume pakantume ir bendrystëje su visais. Toliau tarë þodá klierikø atstovas - VI kurso seniûnas Marijan Apriðko. Savo kalboje jis pasveikino visus su mokslo metø pradþia ir paþymëjo, kad ðiandien þmogus kuria stabus, kurie jam trukdo bendrauti su Dievu. Seminaristas paragino mokytis ir bûti ryþtingais maldos, dþiaugsmo, ðviesos, ramybës, skaistumo ir gailestingumo apaðtalais, kad visiems bûtume ðio pasaulio „ðviesa ir druska“.
Inauguracinæ naujøjø akademiniø metø paskaità apie Jëzaus prisikëlimo iðganomàjà vertæ skaitë kun. Kæstutis Dailydë. Susitikimà uþbaigë Jo Eminencija A.J. Baèkis. Jis dar kartà kreipësi á seminaristus, sakydamas, kad Lietuvos Baþnyèia labai daug laukia ir tikisi ið jø, kad labai daug þmoniø meldþiasi uþ klierikus. Šventë buvo uþbaigta iðkilmingais pietumis.
Klr. Þilvinas Treinys Vilniaus Š. Juozapo kunigø seminarija |